TŪM programos „Menų sintezė“ įgyvendinimas

Įgyvendindami TŪM programą „Menų sintezė“ , 2024 metų spalio 1 dieną IIIg3 ir IIIg4 klasių mokiniai kartu su mokytojomis leidosi į kultūrinę išvyką į Lietuvos Nacionalinį dramos teatrą Kaune, kur žiūrėjo režisieriaus Vido Bareikio režisuotą V.Šekspyro kūrinį „Hamletas“. Šis modernus Viljamo Šekspyro tragedijos pastatymas nepaliko abejingų, suteikė daug peno apmąstymams ir leido pažvelgti į vieną garsiausių pasaulio kūrinių šiuolaikiniu žvilgsniu.

Vido Bareikio „Hamletas“ – tai netradicinė spektaklio versija, kurioje senoji Šekspyro kalba persipina su šiuolaikiniais vaizdiniais, garsais ir technologijomis. Spektaklis išsiskyrė tuo, kad buvo kupinas netikėtų režisūrinių sprendimų – nuo minimalistinės scenografijos iki intensyvių vaizdo projekcijų, kurios sukūrė stiprią vizualinę atmosferą. Mokiniai, jau iš anksto susipažinę su „Hamleto“ tekstu pamokose, stebėjo, kaip V.Bareikis transformuoja klasikinį kūrinį į gyvą ir aktualų šių dienų pasakojimą.

Vienas ryškiausių įspūdžių gimnazistams buvo tai, kaip kūrėjai pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis perteikė Hamleto vidinį pasaulį. Naudotos projekcijos,  ritminga muzika bei dinamiškos šviesos sukūrė jaudinančią atmosferą, kurioje Hamleto dvejonės, baimės ir svyravimai buvo dar aiškiau juntami. Šios modernios priemonės padėjo giliau įsigilinti į veikėjo psichologiją ir suprasti jo emocines būsenas.

Neabejotinai vienas iš spektaklio „Hamletas“ akcentų buvo pagrindinio vaidmens atlikėjo – Vainiaus Sodeikos – pasirodymas. Mokiniai atkreipė dėmesį į jo intensyvų ir daugiasluoksnį Hamleto vaidmens atlikimą. Aktorius subtiliai perteikė veikėjo vidinį konfliktą, svarstymus apie gyvenimo prasmę, moralę, kerštą ir susidūrimą su egzistencinėmis dilemomis. Aktorius sugebėjo sujungti Hamleto tragediją su šiuolaikinėmis jausmų išraiškomis, todėl daugeliui mokinių tai buvo pirmas kartas, kai klasikiniu kūriniu galėjo „patikėti“ kaip autentiška emocijų išraiška.

Mokiniai pastebėjo, kad Vainiui Sodeikai pavyko įtraukti žiūrovus į veiksmą – jo vaidmuo buvo ne tik puikiai suvaidintas, bet ir užmezgė emocinį ryšį su žiūrovais. Jo Hamletas buvo chaotiškas, kankinamas vidinių abejonių, tačiau kartu energingas ir impulsyvus. Kai kurie mokiniai paminėjo, kad jiems labai patiko Hamleto žmogiškumas – veikėjas nebuvo tobulai herojiškas, bet labiau priminė žmogų, kovojantį su vidiniais demonais.

Ši išvyka tapo ne tik puikia kultūrine patirtimi, bet ir paskata giliau domėtis literatūra, teatru ir Šekspyro kūryba.